ntsfera.lt

Mokėjimų įstatymo pakeitimai: bus galima rinktis būsto paskolos palūkanų normos rūšį

administrator — Wed, 15 May 2024 10:47:26 +0000

Šiandien Seime po pateikimo pritarta Finansų ministerijos kartu su Lietuvos banku parengtiems įstatymų projektams – perkantiems nekilnojamąjį turtą su būsto paskola suteikti realią galimybę rinktis palūkanų normos rūšį, įpareigojant kredito įstaigas siūlyti tiek fiksuotas, tiek ir kintamas palūkanų normas bei iki 1 euro sumažinti pagrindinės mokėjimų sąskaitos paslaugų krepšelio kainą. Anot įstatymų projektus pristačiusio finansų viceministro Dariaus Sadecko, Seimui pritarus, bus sudarytos sąlygos mažinti finansinę naštą žmonėms.

Mokėjimų įstatymo pakeitimai, kuriems po pateikimo pritarė Seimas, leis trečdaliu – iki 1 euro – sumažinti pagrindinės mokėjimų sąskaitos paslaugų krepšelio kainą, papildomai taikant 50 proc. lengvatą nepasiturintiems. Tai ypač aktualu pastaruoju metu, kai komerciniai bankai praneša apie ženkliai didinamus įkainius už operacijas grynaisiais pinigais. Įstatyme siūloma fiksuoti maksimalų komisinį atlyginimą ir susieti jį su minimalia mėnesine alga (MMA). Tokiu atveju bazinis paslaugų krepšelis kainuotų apie 1 eurą. Šiuo metu komisinio atlyginimo dydis nustatomas Lietuvos banko ir siekia 1,47 euro.

perkantiems nekilnojamąjį turtą su būsto paskola suteikti realią galimybę rinktis palūkanų normos rūšį, įpareigojant kredito įstaigas siūlyti tiek fiksuotas, tiek ir kintamas palūkanų normas bei iki 1 euro sumažinti pagrindinės mokėjimų sąskaitos paslaugų krepšelio kainą.

Skaičiuojama, kad kasdien aktualių mokėjimo paslaugų, grynųjų pinigų išėmimo minimali mėnesinė suma bei minimalus mėnesis kredito pervedimų skaičius turėtų tenkinti apie 90 proc. žmonių poreikius. Mokėjimo krepšelio įkainis nesikeis bent trejus metus. Numatomas pakeitimų įsigaliojimo terminas – 2025 m. sausio 1 d.

Finansų ministerija Seimui taip pat teikia siūlymus, kurie suteiks realią naudą NT pirkėjams – įstatymo projektu numatoma įpareigoti kredito įstaigą, prieš sudarant paskolos sutartį, pateikti vartotojui ne mažiau kaip dvi alternatyvas: galimybę rinktis būsto paskolą su bent 5 metų fiksuotąja palūkanų norma arba su kintamąja palūkanų norma.

Projektu taip pat siūloma nustatyti, kad, jeigu finansų įstaiga negalės pateikti pasiūlymo dėl bent 5 metams fiksuotos palūkanų normos, tokiu atveju ji privalės pasiūlyti kredito gavėjui priemonę, skirtą kintamosios palūkanų normos svyravimo rizikai sumažinti arba jai valdyti bent penkerių metų laikotarpiu. Numatomas siūlomo pakeitimo įsigaliojimo terminas – 2025 m. gegužės 1 d.

Be šių siūlymų, Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku yra viešai pristačiusi iniciatyvą, leisiančią žmonėms paprastai ir nemokamai refinansuoti turimas būsto paskolas. Pakaktų kreiptis į naują kreditorių, o šis atliktų didžiąją dalį refinansavimo procedūrų. Vartotojai nebepatirtų jokių su refinansavimu susijusių išlaidų, padidėtų konkurencija tarp bankų dėl esamų ir naujų paskolų gavėjų.

Reikalingi įstatymų pakeitimai bus parengti ir derinami su rinka ateinančiais mėnesiais ir pateikiami Seimo rudens sesijos pradžioje.

ŠALTINIS: statybunaujienos.lt

The post Mokėjimų įstatymo pakeitimai: bus galima rinktis būsto paskolos palūkanų normos rūšį appeared first on ntsfera.lt.

Gyventojai vėl dažniau ėmė dairytis į butus: štai ko tikėtis iš būsto rinkos šiemet

administrator — Fri, 10 May 2024 10:55:01 +0000

Swedbank“ praneša, kad po kelerių metų pertraukos vėl ėmė didėti butų dalis tarp finansuojamų būsto sandorių. Taip pat, šįmet pradėjus gerėti būsto įperkamumo rodikliams, laukiama ir pagyvėjimo nekilnojamo turto (NT) rinkoje.

Kaip aiškina „Swedbank“ privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato, 2023 m. dėl infliacijos ir išaugusių būsto kainų rinkoje buvo matoma stabilizacija. Kaip pastebi jis, „Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas trečią praėjusių metų ketvirtį buvo atsidūręs žemiausiame nuo 2010 m. lygyje, bet besitęsiantis spartus atlyginimų augimas ir stabilesnės NT kainos pradeda gerinti situaciją.

Per 2023 m. vidutinė būsto paskola sudarė apie 98 tūkst. eurų ir, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 6 proc. Tuo metu sumažėjo įsigyjamų butų vidutinis plotas, kuris praėjusiais metais siekė apie 50 kv. m ir buvo dešimtadaliu mažesnis nei 2021 m. Banko atstovas pastebi, kad įperkamumo problema sprendžiama pasirenkant mažesnį plotą. Be to, gyventojai vėl dažniau ėmė dairytis į butus. Butų dalis tarp viso būsto finansavimo 2023 m. padidėjo iki 67 proc., o individualių namų dalis mažėjo iki maždaug 30 proc.

štai ko tikėtis iš būsto rinkos šiemet.

Anot „Swedbank“, šalies gyventojai dažniausiai pasirenka įsigyti naujos 2022–2023 m. statybos būstus, kurių energetinė klasė A+ ir A++ – jiems praėjusiais metais suteikta 48 proc. viso būsto finansavimo. Pasak P. Ladziato, naujos statybos būstą, kuriame panaudoti šiuolaikiški sprendimai, tausojantys aplinką ir taupantys energijos išteklius, gyventojai vertina ir kaip likvidesnį turtą, ir kaip investiciją siekiant mažesnių būsto išlaikymo sąnaudų.

Šaltinis : lrytas.lt

The post Gyventojai vėl dažniau ėmė dairytis į butus: štai ko tikėtis iš būsto rinkos šiemet appeared first on ntsfera.lt.

2023 ir 2024 metais pirkėjams palankesnis būsto kainų ir atlyginimo santykis | OBER – HAUS

administrator — Sat, 06 Jan 2024 11:53:00 +0000

2024 metų vasario mėnesį Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,3%, 0,3% ir 0,1%, vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.589 (+8 Eur/m²), 1.751 (+6 Eur/m²) ir 1.651 Eur (+1 Eur/m²). Tuo tarpu Šiauliuose vasario mėnesį užfiksuotas 0,2% butų kainų sumažėjimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.095 Eur (-3 Eur/m²). Panevėžyje butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina išliko 1.075 Eur.

Per metus (2024 metų vasario mėnesį, palyginti su 2023 metų vasario mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 1,8%, Kaune – 3,2%, Klaipėdoje – 3,0%, Šiauliuose – 1,7% ir Panevėžyje – 1,8%.

„Nors šalies būsto rinką sukaustęs šaltukas dar niekur nesitraukia, tačiau vienas būsto pirkėjams svarbus rodiklis jau rodo teigiamus pokyčius. 2023 metais būsto rinka didele dalimi buvo vėsinama itin aukštų paskolų palūkanų normų, kurios mažino būsto pirkėjų galimybes įsigyti būstą skolintomis lėšomis. Tačiau žvelgiant į būsto kainų ir atlyginimo santykį, 2023 metais šis rodiklis po dvejų metų pertraukos būsto pirkėjams pradėjo gerėti. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 metais vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis penkiuose didžiausiuose šalies miestuose augo 10,5–11,6%, o vidutinis metinis butų pardavimo kainų augimas šiuose didmiesčiuose, „Ober-Haus“ duomenimis, siekė 6,2–9,1%. Spartesnis atlyginimų augimas lėmė pagaliau šiek tiek pagerėjusį įperkamumo rodiklį visuose šalies didmiesčiuose.

2023 metais statistinis vilnietis už savo vidutinį grynąjį (neto) metinį darbo užmokestį galėjo įsigyti 6,7 kv. m vidutinės klasės bute Vilniuje (2022 metais – 6,6 kv. m). Kaune šis rodiklis sudarė 9,0 kv. m (2022 metais – 8,8 kv. m), Klaipėdoje – 9,3 kv. m (2022 metais – 8,9 kv. m), Šiauliuose – 12,3 kv. m (2022 metais – 11,8 kv. m) ir Panevėžyje – 12,9 kv. m (2022 metais – 12,3 kv. m). Tad 2023 metais didmiesčio gyventojas jau galėjo įsigyti 0,1–0,6 kv. m daugiau nei 2022 metais.

Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 2,2% (2024 metų sausį metinis augimas siekė 2,1%).

Žvelgiant į būsto pardavimo kainų dinamiką 2023 metais ir 2024 metų pradžioje, matome, kad mėnesinis kainų augimas išlieka labai nežymus, todėl metinis kainų pokytis nukrito iki 2% lygio. Jeigu 2024 metais nepamatysime spartesnio būsto rinkos atsigavimo, šiemet realu tikėtis apie 2–3% sieksiančio vidutinio metinio butų pardavimo kainų augimo.

Tuo metu ekonomistai prognozuoja, kad 2024 metais šalyje turėtų būti fiksuojamas spartus atlyginimų augimas, kuris galėtų siekti net 8–10%. Vadinasi, jei 2024 metais darbo užmokestis augtų kelis kartus sparčiau nei butų kainos, fiksuotume pastebimai spartesnį įperkamumo rodiklio gerėjimą nei pernai. Tuomet Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje gyventojai už savo atlyginimą galėtų įsigyti tiek pat būsto kaip ir 2020 metais, kuomet butų kainų ir atlyginimo santykis jiems buvo pats palankiausias. Tuo tarpu Vilniuje įperkamumo rodiklis, tikėtina, atsistatinės lėčiau, kadangi 2021–2023 metais sostinėje butų kainos augo sparčiau nei kituose šalies didmiesčiuose. Būsto kainų augimą Vilniuje lemia ne tik ilgametės vidinės migracijos veiksnys, bet ir nuo 2022 metų fiksuojamas itin gausus atvykusių žmonių iš kitų šalių skaičius. Tad pastaraisiais metais išaugęs gyventojų skaičius sostinėje reiškia išliekantį didelį būsto poreikį, kuris gali neleisti būsto įperkamumo rodikliui taip sparčiai gerėti, kaip kituose šalies didmiesčiuose“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

ŠALTINIS: OBER-HAUSE.LT

The post 2023 ir 2024 metais pirkėjams palankesnis būsto kainų ir atlyginimo santykis | OBER – HAUS appeared first on ntsfera.lt.